Dirvinė usnis viena iš įkyriausių šakniaatžalinių piktžolių. Dirvinė usnis yra sunkiųjų ir tuo pačiu gerųjų dirvožemių piktžolė. Usnis labai gerai plinta ir šaknų atžalomis ir savo pūkuotomis sėklomis kurias toli išnešioja vėjas. Usnies šaknys eina giliai į dirvą ( iki 7m ). Nors ją ir išrovus ar kitaip nupjovus, ji iš šaknų pumpurų greitai vėl atželia, šakojasi ir plečiasi į šonus. Usnis turi ne tik didelę šaknų sistemą, bet tuo pačiu paima iš dirvos daug maisto medžiagų.

 Mechaninio žemės dirbimo kovos priemonės su usnimis mažai veiksmingos. Usnis runkelių pasėliuose ir priešsėlyje geriausai naikinti herbicidais.

Varpučio strategija (Naikinimas rotacijos metu/cukrinių runkelių pasėliuose)

Paprastasis varputis būdinga šakniastiebinė varpinė piktžolė. Plinta varputis šakniastiebiais, kurie driekiasi gulsčiai negiliai žemėje. Tai lengvesnių žemių piktžolė. Šakniastiebiai pasižymi dideliu gyvibingumu ir gebėjimu greitai šakotis. Varputis labiausiai mėgsta priesmėlio dirvas, kuriose yra pakankamai drėgmės ir maisto medžiagų.

Žemės dirbimu varputį galima naikinti intensyviai smulkinant jo šakniastiebius, neleidžiant atželti. Bet tai brangus kovos būdas reikalaujantis tiek energetinių resursų, tiek - laiko. Šitokį būdą geriausia taikyti laikant juodąjį pūdymą ekologiniame ūkyje. Tačiau cukrinių runkelių auginimo technologijoje efektyviausias ir pigiausias būdas yra priešvarpinių herbicidų naudojimas tiek runkelių pasėliuose, tiek iš rudens nuėmus priešsėlio derlių.