Pasižymi ilgesniu veikimu nei kitos kalkinės medžiagos. Ilgalaikiuose bandymuose, darytuose labai rūgščiame lengvame priemolyje, nustatyta, kad per pirmuosius 14 metų fabriko kalkės atidavė 52 %, per kitus 14 metų – 31 % savo veikimo.

Po kalkinimo fabriko kalkėmis dirvožemio armens rūgštingumas mažėja palyginti lėtai.

Naudojant fabriko kalkes, augalai patręšiami pagrindinėmis maisto medžiagomis bei mikroelementais. Su viena fabriko kalkių tona į dirvožemį vidutiniškai patenka:
- 200-213 kg kalcio (Ca) arba 500-530 kg kalcio karbonato (CaCO3)
- 6,1-10,1 kg magnio (MgO)
- 7,1-8,0 kg fosforo (P2O5)
- 0,7-1,8 kg kalio (K2O)
- 2,3-2,6 kg azoto (N)
- 1,2-2,0 kg sieros (S)
- 0,2-0,4 kg natrio (Na)
- apie 0,13 kg boro
- 0,08 kg mangano ir šiek tiek kitų mikroelementų.

• Fabriko kalkės yra ne tik kalkinė trąša, bet ir fosforo šaltinis, dėl savo sudėtyje esančio judraus ir augalams lengvai įsisavinamo fosforo. Fosforo kiekiu fabriko kalkės prilygsta mėšlui.
• Dėka savo sudėtyje esančių organinių medžiagų fabriko kalkės teigiamai veikia bendrojo azoto kiekį bei humuso susidarymą dirvoje, tuo pagerindamos dirvožemio derlingumą.
• Fabriko kalkes galima naudoti cukrinių runkelių auginimo regionuose tiek rūgštokose, tiek ir ne rūgščiose dirvose.
• Fabriko kalkėse esantis magnis (Mg) papildo dirvoje esančias magnio atsargas. Taip išvengiama fotosintezės proceso sulėtėjimo augalų žaliosiose dalyse ir derliaus sumažėjimo.
• Naudojant fabriko kalkes, cukrinių runkelių šakniavaisiuose nedidėja alfa-amino azoto kiekis, kuris mažina baltojo cukraus išeigą.
• Fabriko kalkės tinka naudoti kaip meliorantą viena iš dirvų kultūrinimo priemonių, gerinanti sunkaus dirvožemio armens struktūringumą, poringumą ir biologinį aktyvumą bei mažinantis dirvožemio kietumą. Įterptos 40 cm gyliu, fabriko kalkės gerina dirvos ir poarmenines savybes bei struktūrą. Tai labai svarbi sąlyga sunkiuose, sutankėjusiuose dirvožemiuose, kuriuose sutrikęs oro ir drėgmės režimas.
• Derliaus dorojimo technika suslegia dirvą, sugadindama jos struktūrą. Tokiu atveju fabriko kalkės gali pasitarnauti ne tik kaip sunkių, bet ir suslėgtų dirvų melioracinė priemonė.
• Fabriko kalkių veiksmingumas (vid. 4 metų tyrimų duomenys, 6 bandymai)
• Fabriko kalkės yra veiksmingos nepriklausomai nuo dirvožemio granuliometrinės sudėties:
• Cukrinių runkelių šakniavaisių derlius padidėjo iki 9,5 %.
• Cukraus išeiga padidėjo iki 12 %.
• Vasarinių kviečių derlius padidėjo iki 16 %, o vasarinių miežių – iki 10 %.

Fabriko kalkių naudojimas:

• Prieš skleidimą fabriko kalkes reikia išdžiovinti iki 30-40 % drėgmės. Žiemos metu peršalusios fabriko kalkės geriau byra ir tolygiau paskleidžiamos lauke.
• Optimali fabriko kalkių norma ir naudojimo dažnumas: 10-15 t ha-1 ne dažniau kaip kas trys metai.

Fabriko kalkes rekomenduojama skleisti laukuose, kur bus auginami:

• cukriniai runkeliai
• žieminiai ir vasariniai rapsai
• žieminiai ir vasariniai varpiniai javai
• kukurūzai o pašariniai šakniavaisiai

Fabriko kalkėms skleisti tinkamiausias laikas šiltasis metų laikotarpis, kai dar galima jas įterpti į dirvą:

• žiemkenčiams – nuėmus priešsėlį, prieš ruošiant sėjai dirvą;
• šakniavaisiams, kukurūzams, vasarojui – prieš rudeninį dirvų arimą;

Fabriko kalkių paskleidimas ir įterpimas:

• Skleidžiama mėšlakratėmis arba išcentrinio tipo tręšiamosiomis, kuriomis galima išberti reikiamą normą fabriko kalkių.
• Fabriko kalkės turi būti skleidžiamos ne didesniu kaip 25 % netolygumu.
• Paskleistą medžiagą, kad geriau susimaišytų su viršutiniu dirvos sluoksniu patariama aparti.